Šungitas yra juodos spalvos akmuo, susidedantis daugiausia iš anglies (98 %). Kaip iškasena jis aptinkamas vienintelėje vietoje – Rusijos šiaurėje, Karelijoje ir pavadintas pirmąją radimvietę (Šungos kaimą).
Nors šungitas atrodo kaip mineralas, jis neturi mineralams būdingos kristalinės struktūros. Viena iš šungito atsiradimo versijų – šiame regione nukritęs meteoritas. Manoma, kad būtent dėl šiol šios „nežemiškos“ šungito kilmės, jis pasižymi ypatingomis savybėmis: visa, kas kenkia gyvajam organizmui, jis naikina ir sugeria, tačiau tai, kas naudinga, jis atstato ir koncentruoja.
Apie šį akmenį sklando išties stebuklingos istorijos. Pvz., quora.com aprašant šungitą, paminėta istorija, nutikusi 1713 metais. Vyras , besikamuodamas dėl širdies ir kraujagyslių ligų, nukeliavo prie Onegos ežero Šiaurės Vakarų Rusijoje. Ten, vyriškiui buvo pasiūlyta šungito vandens. Per tris dienas rusas stebuklingai atsigavo, o ši nepaprasto išgijimo istorija pasiekė tuometį Rusijos carą Petrą I-ąjį. Caras, susižavėjęs šungito gydomosiomis galiomis, prie to ežero pastatė pirmąjį SPA Rusijos imperijoje. Gydomąsias šungito savybes išbandė ir pats, o karo metu kareiviams šiuo mineralu valė vandenį.
Šungito paskirtis – suaktyvinti žmogaus ryšį su Žeme ir neutralizuoti kenksmingas sveikatai jos plutoje esančių lūžių, raukšlių ir pan. įtakas. Tai akmuo palankiausiai veikiantis tuos, kurie neieško dvasingumo, neužsiima meditacijomis, o tiesiog gyvena gyvenimą, patiriamą penkiomis juslėmims. Jis padeda sutelkti jėgas – tiek fizines, tiek psichines, todėl ypač tinkamas siekiantiems konkrečių tikslų žmonėms, o geriausiai tinka rezultatų siekiantiems sportininkams, sunkumų kilnotojams arba siekiantiems tapti kovos menų meistrais.
Padėdamas atkurti ryšį su žeme, šungitas naudojamas visų, kurie užsiima ir šamaniškomis praktikomis, dirba su žemės dvasiomis, elementalais, gamtos energija.
Auksaspalvis piritas idealiai atitinka eterinio kūno poreikius, prisotina jį savo stiprios energijos. Todėl šį akmenį nešiojantis žmogus jaučiasi tvirčiau, o ilgainiui pats pradeda spinduliuoti pirito energiją.
M. Giengerio teigimu, piritas skatina savęs pažinimą, parodo tiek gerąsias, tiek prastąsias charakterio savybes. Jis atveria prisiminimus arba tiesiog tai, kas buvo slepiama, suteikia galimybę būti atviram ir garbingam.
Šis mineralas padeda suprasti gyvenimiškosios situacijos arba ligos priežastį ir skatina kitimą. Jis išryškina neaiškių ligų simptomus. Sužadina kepenų funkciją.
Pirito tema – GYVYBINGUMAS. Jis stiprina eterinį kūną ir taip pagerina viso organizmo gyvybinį potencialią ir visokeriopą atsparumą (A. Ilgevičienė).
Iš mineralų terapijoje naudojamų akmenų, piritas ko gero, labiausiai gali sustiprinti eterinį kūną. Šis kūnas atsakingas už žmogaus fizinę sveikatą ir atsparumą aplinkos įtakai. Jeigu jis silpnas, žmogus greitai pavargsta, dažniau serga, mažėja gebėjimas atsispirti bet kokiam neigiamam poveikiui. Sveiko žmogaus eterinis kūnas panašus į auksinio meškiuko kailį. Jis siekia 5-7 centimetrus nuo fizinio kūno.
Melody teigia, kad piritas turi savybę atriboti, todėl šis akmuo puiki apsaugos priemonė nuo neigiamos energijos.
Piritas veikia fiziniu, eteriniu ir emociniu lygmenimis. Jis simbolizuoja saulės šilumą. padeda lengviau suprasti kas slypi už žodžių ir veiksmų. Stimuliuoja protinius sugebėjimus, stiprina atmintį.
Piritas stiprina astralinį (emocinį) kūną ir taip padeda įveikti baimes, depresiją, nusivylimą ir iliuzijas (Gurudasas).
Senovės Egipte, Meksikoje, Šiaurės Amerikoje piritas buvo naudojamas magijai ir specialiems veidrodžiams, valantiems žmogaus eterinį ir astralinį kūnus, gaminti.
Informacija pateikta remiantis:
Knyga “Akmenų knyga, arba žingsnis į platesnį suvokimą” IV t. A. Ilgevičienė
